apsukti


apsukti
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, , K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį apìsuku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619. | refl. R, , Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsìsuki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsìsukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsìsukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34. | prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsìsukė, čiukšt – ir nebėra Lb. ^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! .pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu . 2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo . Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu apìsuka, apìsuka ir išema krislą iš akies Ob. | refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts. 3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt. 4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamaĩ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamaĩ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksì tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn. | Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų . Ančiukas apsuko vandeny ratą . Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt. tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž. 6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr. | prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš. 7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur . Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat. | prk.: Pasakos ... platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur apìsukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv. 8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl. 9. refl. Sdb, Slm šnek. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv. 10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų .refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp. 11. tr. R201,378, 268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv. | prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč. | refl. intr., tr. R322, 431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsìsukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsìsuka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsìsuka Pb. Čia apsìsukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksì Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9. ^ Kad duosiu, net apsisuksì! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10. 12. refl. Pnd, Klt, Rs, Skrb, Arm šnek. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsìsukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsìsuka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdamì valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsìsukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs . Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsìsukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsìsukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl. 13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk. | Girtas, liežuvio neapsuka . | refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon. ^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts. | refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč. 14. refl. R240, 320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsìsukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kaimat apsìsuka [p]Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks . | prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome . 15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs. 16. tr. R378, 507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam apìsukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Apìsuka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamaĩ adv.: Apsiūk rankovę apsukamaĩ Alv. | refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta . Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką apìsukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš. | refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm. 18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsìsuka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukaĩ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš. 19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, , Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum apìsuktas? Vj. 20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsìsukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsìsukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr. 21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts. 22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka . Jau ir man galvą apìsukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl. ^ Ko tu in tuos vaikus lygiai apìsuktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip apìsuktas Vj. | refl. R95, 124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsìsuka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsìsukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsìsuka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsìsuka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš. 23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ akìs apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant víena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gaĩliąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gaĩliąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu apìsukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir apìsuka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams .
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.
galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD 245.
kaĩp ant žíedo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kaĩp ant žíedo apsìsukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
kìta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Kìta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visaĩp apsìsuka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visaĩp apsìsuka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb; ledvà apsìsuki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsìsuka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsìsuki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smagenìnė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smagenìnė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs , Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdìs apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdìs mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik apìsuka špygõm ir toliau savo varo Lb.
\ sukti; antsukti; apsukti; atsukti; įsukti; išsukti; nusukti; pasukti; parsukti; persukti; prasukti; prisukti; razsukti; susukti; užsukti; paužsukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apsukti — apsùkti vksm. Lėktùvas pórą kar̃tų apsùko apliñk miẽstą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsuktiniškai — apsuktìniškai adv. žr. apsuktinai: Naginių apvartis įvertas apsuktìniškai Grz. Nagines dirba apsuktìniškai arba pavermui Krš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukimas — apsukìmas sm. (2) → apsukti: 1. M, KŽ. | refl. Rtr, FzŽ329: Ratų apsisukimai ir trinkčiojimai į bėgių susidūrimus darėsi lėtesni J.Dov. Tekinis sukas aplink save ir kiekvienu apsisukimu padaro ant smilčių vėžę metro ilgumo Blv. Apsisukimo metu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukinėti — KŽ; M 1. refl. iter. dem. apsukti 1 (refl.): Amoras (šuo), atsistojęs ant užpakalinių kojų, apsisukinėdamas pašoko baletą I.Simon. 2. iter. dem. apsukti 7. | refl.: Apsisukinės [ponas] po miestelį ir į dvarą sugrįš Grd. 3. refl. Skr, Gs iter. dem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsuktinis — 2 apsuktìnis, ė adj. (2) apsuktas aplink: Apsuktìnė duonos riekė K. Jo tvartai senoviškai statyti, apsuktìniai Kri …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvažiuoti — K, J.Jabl, Š; SD198, Sut, LL113, ŠT30 1. tr., intr. D.Pošk, KŽ važiuojant apsukti lanku: Apvažiuoti aplink ežerą DŽ. Mūs čia trys eilės apvažiuota LKKXVII33(Vlk). Beveik kad aplink možna apvažiuot jį (kalną) LKT311(On). apvažiuojamai adv.; D.Pošk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskristi — 1 apskrìsti, àpskrenda (apskreñda Skrb), apskrìdo 1. tr., intr. L, Š, NdŽ, DŽ1 skrendant aplėkti, apsukti ratu: Apskrindu SD1101. Tris kartus apskridę ašigalį, nuskrido toliau K.Bor. 2. tr. intr. apibėgti: Ka surinkt viso dvaro raktus ir …… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukinti — apsùkinti 1. žr. apsukti 2: O kada pastato ant kojų, teip tada turi aną apsukint ing ratą DS286(Rs). 2. refl. Šl, Krm, Vdžg žr. apsukti 12 (refl.): Jis apsisùkydamas pas mus buvo LKKXV308 (Jrb). ║ Iš ryto nevalgau, paskui – apsisùkydama Kt. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsuktinis — 1 apsuktìnis sm. (2); MŽ apsukinė riekė, abišalė: Nupjauk man apsuktìnį Gr …   Dictionary of the Lithuanian Language